džiaugsmas

džiaũgsmas sm. (4) K, Snt, Jrb, Šv, Sd, Kp, Km, (2) Slnt; SD¹153, SD394, R didelio pasitenkinimo ir malonumo jausmas, linksmumas, laimė: Tai džiaũgsmas vaikam! Ktv. Džiaũgsmas, kap gerai, a kap bloga, tai reikia verkt Nmč. Kas jam džiaũgsmo, kad pati atsirado! Pn. Kokį ji džiaũgsmą turi! Plv. Akys džiaugsmù nušvito Gs. Karaliūčia džiaugsmù virė, ką gražus jos bus vyras Ml. Jis verkė iš džiaũgsmo KBI51. Iš džiaũgsmo savęs nesižino KBI13. Džiaugsmù nesitverti DŽ. Iš džiaũgsmo net į viršų pašoko Dkš. Paukštelis iš džiaugsmo ir baimę užmiršo MPs. Širdis iš džiaugsmo dar labiau pradėjo plakti K.Bor. Neapsakomas džiaugsmas ožkelei nurūkus į mišką J.Jabl. Dabar liuosininkas, pilnas didžiausių džiaugsmų̃, su tuo staleliu keliavo Sch210. Žmogus su džiaugsmais pripuolęs kad kirto meškai kakton MPs. Ateis ir mūsų džiaũgsmo dienos BŽ581. Džiaugsmo giesmė R148. Ak niekingi jūs džiaugsmai šiltos vasarėlės! K.Donel. Myliu aš gyvenimo džiaugsmą aistringą, myliu, kaip jaunystė temoka mylėt! S.Nėr. Anot Maksimo Gorkio, kai darbas yra džiaugsmas, tai gyvenimas – laimė sp. Kurie sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmù DP484. Pradžiugos džiaugsmè bernelis DP471. Kokios naudos ir džiaũgsmai užaugo mumus DP229. Apisakau didį džiaugsmą, kursiai bus visomus žmonėmus Ch¹Luk2,10. Per džiaugsmelį kalbėjau, saũ (savo) dienelėm grožėjaus (d.) Mrc. Ėmė mane linksmumas, į jauną pažiūrėjus; išeidama, pareidama pro džiaugsmužius kalbėjau JV921. ^ Tik dirbk – džiaugsmas pats atsiras LTR(Brž). Be vargo nėra nė džiaugsmo KrvP(Rdd). Pasidalytas skausmas – pusė skausmo, pasidalytas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas rš. Kad pati sveika – pačiam džiaugsmas, kad sesuo turtinga – broliui džiaugsmas Sim. Maži vaikai – tėvam džiaugsmas, dideli vaikai – širdies skausmas Bsg. Didumas džiaugsmo yra pagal didumo laimos S.Dauk. O kad tave džiaũgsmas! (keik.) Bsg. Penki juokai su pusantro džiaugsmo mun tas yr padirbti (lengva, vieni juokai) Dr.

◊ džiaũgsmo ligà Š gimdymas: Džiaũgsmo ligà jo boba serga Ds.